Be kategorijos

**Kaip lietuviškos startuolio idėjos tampa milijoninio verslo istorijomis: 7 atvejai, kai iš garažo į tarptautinę rinką**

Garažas Lietuvoje retai kada būna vien tik sandėliukas dviračiams ir senoms baldų dalims. Kartais tai vieta, kur po darbo susirenka du ar trys žmonės su nešiojamu kompiuteriu, puodeliu šaltos kavos ir idėja, kuri jiems patiems dar kelia šypseną – „ką, mes, iš Vilniaus ar Kauno, konkuruosime su pasauliu?” Bet istorija rodo, kad taip nutinka dažniau, nei norėtųsi patikėti skeptikams. Lietuva, šalis be didelio vidaus rinkos svorio, be prigimtinio kapitalo pertekliaus, kažkodėl sugeba išauginti verslus, kurie…

Continue reading

Baltijos šalys

Kaip verslo kreditų palūkanų pokyčiai 2008-2026 metais pakeitė įmonių finansavimo strategijas Lietuvoje

Kai pasaulis virto aukštyn kojomis: 2008-ųjų krizės atgarsiai Lietuvos versle Prisimenu, kaip 2008-aisiais vienas Kauno baldų gamybos įmonės savininkas pasakojo, kad bankas per savaitę pakėlė palūkanas jo kreditui beveik dvigubai. Vyras sėdėjo priešais mane, nervingai sukiodamas kavos puodelį ir kartodamas: „Kaip dabar mokėsiu? Kaip?” Tai nebuvo pavienė istorija – tūkstančiai Lietuvos verslininkų tuo metu stovėjo ant panašaus skardžio krašto. Finansų krizė, prasidėjusi JAV, kaip cunamio banga užliejo ir mūsų šalį. Lietuvos bankai, kurie iki tol…

Continue reading

Baltijos šalys

Kaip „Maxima” tapo Baltijos šalių prekybos gigante: nuo vienos parduotuvės iki milijardinės imperijos

Pradžia, kuri neatrodė kaip imperijos užuomazga 1992-ieji. Lietuva tik ką atgavo nepriklausomybę, ekonomika dar tik ieškojo savo formos, o Vilniuje atsidarė pirmoji „Maxima” parduotuvė. Niekas tada turbūt negalvojo, kad čia prasideda istorija, kuri per tris dešimtmečius apims visas tris Baltijos valstybes ir taps vienu didžiausių mažmeninės prekybos tinklų regione. Bet taip ir nutiko – ir tai nebuvo atsitiktinumas. „Maxima” priklausė „Vilniaus prekyba” grupei, kuri vėliau virto „VP Market”, o dar vėliau – „Maxima Grupė”. Šis…

Continue reading

Baltijos šalys

Kaip „Maxima” tapo Baltijos šalių prekybos gigante: nuo vienos parduotuvės iki milijardinės imperijos

Pradžia, kuri neatrodė kaip pradžia 1992-ieji. Lietuva dar kvėpuoja pirmaisiais nepriklausomybės orais, lentynos parduotuvėse dar prisimena tuštumą, o žmonės dar prisimena eilutes. Būtent tada, šiame chaotiškame, bet pilname energijos laike, Vilniuje atsidarė pirmoji „Maximos” parduotuvė. Niekas tada, ko gero, negalvojo, kad tai ne tik dar viena maisto prekių krautuvėlė, bet kažko daug didesnio užuomazga. Įmonė gimė iš „Vilniaus prekyba” grupės, kuri jau tada suprato, kad posovietinė erdvė – tai ne tik griuvėsiai, bet ir milžiniška…

Continue reading

Laisvalaikis

Kaip biuro kavos aparatas tapo moderniojo verslo kultūros simboliu ir produktyvumo įrankiu

Tas keistas ryšys tarp kavos ir darbo Prisimenu savo pirmą dieną biure prieš kokius dešimt metų. Nieko nesupratau apie procesus, nežinojau, kur yra tualetas, ir tikrai nedrįsau klausti, kaip veikia ta sudėtinga spausdinimo mašina. Bet kavos aparatą radau per penkias minutes. Ir prie jo – pirmus kolegas, pirmus pokalbius, pirmą tikrą kontaktą su komanda. Atsitiktinumas? Vargu. Kavos aparatas biure jau seniai nėra tik prietaisas, kuris pilsto karštą juodą skystį. Jis tapo kažkuo kur kas įdomesniu…

Continue reading

Laisvalaikis

Kaip „Nokia” prarado išmaniųjų telefonų karą ir ką šiuolaikiniai verslai gali iš to išmokti

Milžino šešėlis Buvo laikas, kai „Nokia” vardas reiškė kone tą patį, ką ir telefonas. Devintojo dešimtmečio pabaigoje ir pirmajame naujojo tūkstantmečio dešimtmetyje suomiška kompanija valdė pasaulinę rinką su tokiu užtikrintumu, kuris atrodė beveik neįmanomas paneigti. Jų aparatai krito ant grindų ir išlikdavo sveiki, baterijos laikydavo savaitę, o logotipas ant plastikinio korpuso buvo tarsi kokybės antspaudas. Ir vis dėlto – per nepilną dešimtmetį viskas subyrėjo. Kaip tai įvyko? Atsakymas nėra toks paprastas, kaip dažnai norima pavaizduoti.…

Continue reading

Baltijos šalys

Kaip „Maxima” tapo Baltijos šalių mažmeninės prekybos milžine: nuo vienos parduotuvės iki regioninio dominavimo

Pradžia, kuri neatrodė kaip imperijos užuomazga 1992-ieji Lietuvoje – tai laikas, kai rinkos ekonomika dar buvo daugiau idėja nei realybė. Turgūs, kioskai, pirmosios privačios parduotuvėlės. Būtent šiame chaotiškame kontekste Vilniuje atsidarė pirmoji „Maxima” – tuomet dar niekas negalvojo, kad tai bus kas nors daugiau nei dar vienas bandymas užpildyti tuštumą, kurią paliko sovietinė prekybos sistema. Tačiau „Maxima” nuo pat pradžių turėjo vieną esminį pranašumą: ji atsirado kaip „Vilniaus prekyba” grupės dalis, o tai reiškė ne…

Continue reading