Kategorija: Baltijos šalys

Žinote, kas man labiausiai patinka kalbant apie lietuvišką smulkų verslą? Tai, kad jis tiesiog nemoka pasiduoti. Praėjo per 2008-ųjų finansų krizę, per COVID uždarymus, per energetikos kainų šuolį – ir vis tiek stovi ant kojų. Nusprendžiau surinkti dešimt realių istorijų (kai kurios vardai pakeisti, bet esmė tikra), kurios parodo, kaip mūsų verslininkai sugebėjo ne tik išgyventi, bet ir sustiprėti. 1. Kavinė, kuri tapo virtuvė Vilniaus centre veikusi maža kavinukė per pirmąjį karantiną prarado visus lankytojus…

Continue reading

Mažytė šalis Baltijos pakrantėje, o technologijų žemėlapyje – jau seniai nebe baltas taškas. Lietuva, turinti vos apie 2,8 milijono gyventojų, sugebėjo išauginti startuolių, kurie šiandien konkuruoja su Silicio slėnio milžinais. Ir tai ne atsitiktinumas – tai rezultatas, kurį verta studijuoti kiekvienam, kas svajoja kurti verslą su tarptautiniu potencialu. Kai garažo projektas tampa vienaragiu Prisiminkime Vinted – platformą, prasidėjusią kaip paprastą draugų idėją perparduoti nebenaudojamus drabužius. Šiandien tai vienas didžiausių second-hand rinkos žaidėjų Europoje, veikiantis daugiau…

Continue reading

Kai pasaulis virto aukštyn kojomis: 2008-ųjų krizės atgarsiai Lietuvos versle Prisimenu, kaip 2008-aisiais vienas Kauno baldų gamybos įmonės savininkas pasakojo, kad bankas per savaitę pakėlė palūkanas jo kreditui beveik dvigubai. Vyras sėdėjo priešais mane, nervingai sukiodamas kavos puodelį ir kartodamas: „Kaip dabar mokėsiu? Kaip?” Tai nebuvo pavienė istorija – tūkstančiai Lietuvos verslininkų tuo metu stovėjo ant panašaus skardžio krašto. Finansų krizė, prasidėjusi JAV, kaip cunamio banga užliejo ir mūsų šalį. Lietuvos bankai, kurie iki tol…

Continue reading

Pradžia, kuri neatrodė kaip imperijos užuomazga 1992-ieji. Lietuva tik ką atgavo nepriklausomybę, ekonomika dar tik ieškojo savo formos, o Vilniuje atsidarė pirmoji „Maxima” parduotuvė. Niekas tada turbūt negalvojo, kad čia prasideda istorija, kuri per tris dešimtmečius apims visas tris Baltijos valstybes ir taps vienu didžiausių mažmeninės prekybos tinklų regione. Bet taip ir nutiko – ir tai nebuvo atsitiktinumas. „Maxima” priklausė „Vilniaus prekyba” grupei, kuri vėliau virto „VP Market”, o dar vėliau – „Maxima Grupė”. Šis…

Continue reading

Pradžia, kuri neatrodė kaip pradžia 1992-ieji. Lietuva dar kvėpuoja pirmaisiais nepriklausomybės orais, lentynos parduotuvėse dar prisimena tuštumą, o žmonės dar prisimena eilutes. Būtent tada, šiame chaotiškame, bet pilname energijos laike, Vilniuje atsidarė pirmoji „Maximos” parduotuvė. Niekas tada, ko gero, negalvojo, kad tai ne tik dar viena maisto prekių krautuvėlė, bet kažko daug didesnio užuomazga. Įmonė gimė iš „Vilniaus prekyba” grupės, kuri jau tada suprato, kad posovietinė erdvė – tai ne tik griuvėsiai, bet ir milžiniška…

Continue reading

ERROR: Could not find suitable phrase after 3 attempts

Continue reading

ERROR: Could not find suitable phrase after 3 attempts

Continue reading

Pradžia, kuri neatrodė kaip imperijos užuomazga 1992-ieji Lietuvoje – tai laikas, kai rinkos ekonomika dar buvo daugiau idėja nei realybė. Turgūs, kioskai, pirmosios privačios parduotuvėlės. Būtent šiame chaotiškame kontekste Vilniuje atsidarė pirmoji „Maxima” – tuomet dar niekas negalvojo, kad tai bus kas nors daugiau nei dar vienas bandymas užpildyti tuštumą, kurią paliko sovietinė prekybos sistema. Tačiau „Maxima” nuo pat pradžių turėjo vieną esminį pranašumą: ji atsirado kaip „Vilniaus prekyba” grupės dalis, o tai reiškė ne…

Continue reading

Pradžia, kuri atrodė kaip ir bet kuri kita 1992-ieji. Lietuva tik atgavo nepriklausomybę, šalyje viešpatavo ekonominis chaosas, o žmonės dar gerai prisiminė tuščius sovietinius lentynų. Būtent tada Vilniuje, Savanorių prospekte, duris atvėrė pirmoji „Maxima” parduotuvė. Niekas tada ypatingai nesureikšmino šio įvykio – mažmeninė prekyba tuo metu buvo laukinis Vakaras, kur visi bandė išgyventi, o ne kurti imperijas. Tačiau už šio projekto stovėjo „Vilniaus prekyba” – įmonė, kuri suprato vieną paprastą dalyką: lietuviai nori pirkti pigiau,…

Continue reading

Kai kalbama apie technologijų revoliuciją, dažnai įsivaizduojame Silicio slėnį, milijardines investicijas ir garsius vardus. Bet jei atidžiau pažvelgtume į Lietuvą, pamatytume, kad panašūs procesai vyksta ir čia, tik kiek kukliau, be tokio triukšmo. Ir būtent tas kuklumas kartais leidžia geriau įžvelgti, kas iš tikrųjų svarbu prisitaikant prie pokyčių. Paimkime kad ir „Vinted”. Prieš dešimtmetį tai buvo tiesiog studentų projektas – noras sukurti platformą, kurioje būtų patogu keistis ar parduoti nebenaudojamus drabužius. Niekas tada nesakė, kad…

Continue reading