Baltijos šalys turi ilgą ir išdidžią pasipriešinimo okupacijai istoriją. Latvijos, Lietuvos ir Estijos gyventojai šimtmečius kovojo prieš užsienio okupantus, kad išsaugotų savo nepriklausomybę. 1940 m. Sovietų Sąjunga okupavo visas tris šalis ir ateinančius 50 metų jas valdė komunistai. Tačiau Baltijos šalių gyventojai niekada neprarado laisvės vilties. Tai pasakojimas apie jų kovą su okupacija ir apie tai, kaip jie galiausiai atgavo nepriklausomybę.
Per visą sovietų valdymo laikotarpį Baltijos šalių gyventojai išlaikė savo tautinę tapatybę ir išsaugojo gimtąsias kalbas, kultūrą ir tradicijas, nepaisydami visų pastangų jas nuslopinti. Jie taip pat dalyvavo organizuoto pasipriešinimo veikloje, pavyzdžiui, kūrė pogrindinius politinius judėjimus ir dalyvavo pilietinio nepaklusnumo akcijose. Nuo 1988 m. vieši protestai prieš okupaciją tapo vis dažnesni, visose trijose šalyse vyko didelio masto demonstracijos.
1991 m. Baltijos šalys tapo pirmosiomis sovietinėmis respublikomis, paskelbusiomis nepriklausomybę ir pasitraukusiomis iš Sąjungos. Šį svarbų įvykį lėmė liaudies sukilimai, tarptautinis spaudimas ir derybos su Maskva.
Nuo to laiko Baltijos šalys įstojo į NATO ir ES, o šiandien jos yra klestinčios demokratinės valstybės, turinčios stiprią ekonomiką. Ši nepaprasta kelionė liudija, kad jų pasipriešinimas okupacijai buvo stiprus ir leido jiems atgauti laisvę. Nepaisant visų sunkumų, su kuriais teko susidurti per daugelį metų, Baltijos šalys niekada neprarado vilties, o jų istorija yra įkvepiantis pavyzdys kitoms tautoms, susidūrusioms su panašia priespauda. Jie parodė, kad drąsos, ryžto ir vienybės dėka įmanoma įveikti dideles kliūtis ir atgauti laisvę.
Baltijos šalių kovos su okupacija istorija yra stiprus priminimas, kad net tamsiausiais laikais yra vilties. Tai pasakojimas apie stiprybę, drąsą ir atkaklumą įveikiant didžiulę persvarą ir priminimas, kad laisvė niekada nėra savaime suprantamas dalykas. Baltijos šalių žmonės mums visiems davė svarbią drąsos ir atsparumo pamoką, kurios niekada neturėtume pamiršti.